Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pastebima, kad moksleiviai susiduria su rimtais sunkumais mokydamiesi matematikos. Ši tendencija atspindi ne tik prastesnius pasiekimus tarptautiniuose įvertinimuose, bet ir bendrą diskomforto jausmą, kurį daugelis patiria sprendžiant uždavinius.
pagrindinės matematikos įsisavinimo problemos
Priežasčių, kodėl nesiseka matematika yra daug, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tris aspektus:
Prasta motyvacija
Mokiniai nemato ryšio tarp mokomosios medžiagos ir kasdienio gyvenimo ar būsimos karjeros, todėl motyvacija mokytis mažėja.
Motyvacija mano pamokose
Pirmiausia, mokinys yra girdimas. Jis turi tokias pat teises pakreipti nagrinėjamą temą, kaip ir mokytojas. Jei mokiniui pavyzdžiai yra neįdomūs, jie pakeičiami mokiniui suprantamesniais. Tema turi intriguoti, mokinys turi matyti ryšį tarp problemų ir jų sprendimo būdų bei kaip tam „pasitarnauja“ matematika. Suintriguotas mokinys – pusė darbo siekiant motyvacijos. Kita pusė – darbas namuose (aš kalbu apie vyresnius nei aštuntos klasės mokinius). Jei pavyks juos nuteikti problemą nagrinėti savarankiškai, tai mokymosi procesas garantuotai pagerins rezultatus.
Kiekvienos pamokos metu kalbamės apie tai, kad rezultatas (kontrolinio, savarankiško ar egzamino) yra svarbu, tačiau nėra svarbiausia. Mokytojas gali klysti vertindamas, per lengvi (arba per sunkūs) pratimai gali įtakoti pažymį. Svarbiausia yra žinios ir gebėjimas jas panaudoti. Perpratus temą ar skyrių, patys rezultatai bus ženkliai geresni.
Orientacija į uždavinius, bet ne į pačią temą
Nagrinėjami buvusių egzaminų uždaviniai ir „iškalamas“ jų sprendimas. Pasikeitus sąlygai, mokinys nebežino, ką daryti. Nėra suvokiama pati tema ar skyrius.
Egzaminų užduočių analizė
Nagrinėjant buvusių egzaminų užduotis, matosi tendencijos. Matosi, ką būtina mokėti ir kas praktiškai niekada neklausiama. Tačiau yra vienas BET. Tas pats klausimas gali būti suformuluotas ir kitais žodžiais. Pavyzdžiui: „rasti apibrėžimo sritį“ ir „nustatyti, kada reiškinys turi prasmę“. Jei mokinys nesupras esmės, o tik „iškals“ klausimą ir atsakymą, jis gali surinkti tam tikrą kiekį taškų, tačiau į egzaminą eis kaip į loteriją siekiant paguodos prizo.
Mano pamokose analizuojame visą temą, nieko nesistengdami “iškalti“, o kuo daugiau dėmesio skiriame supratimui. Per pavyzdžius parodau, kaip “veikia“ sistema ir kaip galima nagrinėjamą temą panaudoti praktiškai.
Matematikos baimė
Dėl sudėtingumo ir spaudimo pasiekti gerų rezultatų, daugelis moksleivių jaučia baimę ir nerimą, o tai trukdo mokymuisi.
matematikos baimės panaikinimas
Pamokų metu man pačiam svarbiausia, kad būtų psichologiškai patogi aplinka. Nėra taip, kad klausti galima tik vieną kartą. Netikus paaiškinimui, klausiama dar kartą. Nebijoma parodyti, kad nėra aišku. Mokytojai mokyklose atlieka titanišką darbą, tačiau pamokos laikas ribotas ir jie turi vadovautis programa. Mano pamokų metu (kadangi jos individualios) aiškinamės iki supratimo. Jei reikės, piešiu saules ir mėnulius, bet pasieksime užsibrėžtą tikslą. Taigi, nesupratimas – nėra mokinio atsakomybė.
Akcentuojant visus šiuos tris aspektus pamokos metu, matematika nusidažys ryškesnėmis spalvomis, atsiras motyvacija ir prasmingumas. Ir jei kažkas pasakys, kad kam mokytis, jei po kelerių metų reikės tik teisingus klausimus užduoti DI, mano atsakymas paprastas. DI, kaip ir liftas, sukelia priklausomybę gyventi paprasčiau ir būti priklausomu. Tyrimais nustatyta, kad ilgiausiai gyvena žmonės, kurie kasdien kopia į kalną be jokių eskalatorių (pvz., Okinava, Sardinija). Tai reiškia, kad liftas, darydamas gyvenimą dinamiškesnį, jį sutrumpina. Savo ruožtu, neturėjimas kritinio mąstymo ir pasikliovimas vien technologija silpnins gebėjimą būti savimi.
PS technologijos nėra blogis pačios iš savęs. Vien šiam tekstui paprašiau, kad DI sukurtų paveikslėlį ir jis jį pateikė idealiai atitinkantį idėją. Tačiau DI neturi atimti iš žmogaus mąstymo treniruočių, tobulėjimo galimybių manipuliuodamas patogumu.
Matematikos pamokos 